Ar Vėlinės iškeičiamos į Heloviną?

Kiekvienas metais spalio pabaigoje kalbama, kad artėja Helovinas. Paklausus mokinių, kokia rudeninė šventė jiems kelia didžiausią įspūdį, vienareikšmiškai išgirstama ,,Helovinas“. Ar tai reiškia, kad vaikai užmiršo Vėlinių svarbumą? Ar gal vaikai gerbia piktąsias dvasias? Ne, tiesiog tai mokinių noras linksmintis ir dėl to nereikia jaudintis.
Problema ne ta, kad mokiniai mieliau priima Heloviną, o tai, kad renkasi amerikonizuotą šventę vietoj lietuviškų Vėlinių. Pirmiausia, reikia žinoti abiejų švenčių kilmę, kad galima būtų daryti išvadas. Helovino šventės kilmė yra pagoniška, buvo švenčiama spalio 31 dieną. Helovinu buvo akcentuojamas žemės derlingumas ir žiemos atėjimas, tuo metu žmonės persirengdavo, prašydavo vaišių ir atlikdavo apeigas, pagerbdavo mirusiuosius. Vėlinių kilmė irgi pagoniška, skirta pagerbti mirusius. Manoma, kad anksčiau per Vėlines vykdavo vaišės prie mirusiųjų kapų. Šiais laikais šventės įgijo naują atspalvį. Vėlinių diena skirta paminėti ir prisiminti mirusiuosius, o Helovinas tapo vaikų, paauglių, jaunimo linksmybių švente. Galima teigti, kad abi šventės yra geros.
Tai kodėl jaunimas mieliau renkasi amerikonizuotą Heloviną, o ne Vėlines? Atsakymas iš tiesų paprastas: daugelis jaunų žmonių nepatyrė skaudžios mylimo žmogaus netekties. Vaikams tai monstrų, dvasių, saldainių prašymo šventė ir jie tik nori smagiai praleisti laiką.

Kamilė Bilaišytė, Sonata Merkytė, 8a klasė