„Visos dienos mokykla“ Utenos Vyturių progimnazijoje

Parašyta 18 Kovas 01 Peržiūros: 146

Būtų galima teigti, kad visos dienos mokykla nėra naujiena, jau esme girdėję apie užsienio šalių ir kai kurių Lietuvos mokyklų patirtį, kai mokiniai mokykloje gali užsiimti visą darbo dieną, tačiau Utenoje taip dirbančios mokyklos dar nebuvo, kol Utenos Vyturių progimnazija nusprendė pasiūlyti mokinių tėvams tokią galimybę.
Pati idėja atsirado, kai direktorė Edita Kadūnienė, dalyvaudama Šiuolaikinių didaktikų centro organizuotoje diskusijoje dėl Visos dienos mokyklos koncepcijos ir ugdymo modelių kūrimo bei įgyvendinimo, išsamiau susipažino su mokinių užimtumo mokykloje visą dieną organizavimo galimybėmis. Išgirdus apie visos dienos mokyklą, daugelis pirmiausia pagalvoja apie tiesiog paiilgintą laiką, kuris skiriamas mokymuisi, ir galbūt labiau tinkantis kaimo vietovėse esančioms mokykloms. Kiti prisimena prailgintos dienos grupes, kurios buvo orientuotos į namų darbų atlikimui skirtą veiklą. Tačiau direktorės nuomone turėjome kurti savo autentišką modelį, pritaikytą mūsų bendruomenei, derindami mokinių tėvų poreikius ir progimnazijos galimybes.

Pirmiausia norėjosi pamatyti bent vieną jau veikiančią visos dienos mokyklą. Sulaukėme geranoriškos pagalbos – Utenos švietimo centro direktorė Vitalija Bujanauskienė organizavo Utenos Vyturių progimnazijos mokytojams išvyką į Šiaulių rajono Aukštelkės mokyklą – daugiafunkcį centrą ir vėliau vykusioje refleksijoje pasidalijo savo įžvalgomis, aptarė idėjos įgyvendinimo galimybes.
Susidūrėme su pirmu klausimu – ar būtų toks poreikis, ar mokinių tėvai norėtų, kad jų vaikai iki vakaro būtų užimti mokykloje. Apklausę pradinių klasių mokinių tėvus supratome, kad poreikis neabejotinas. Kitas žingsnis – kokį popamokinį modelį turėtume siūlyti vaikams, kad kartu būtų ir naudinga, ir patrauklu. Tėvų nuomone svarbiausia, kad jų vaikai paruoštų pamokas, lankytų būrelius, daugiau judėtų, mažiausiai pritarimo sulaukė siūlymas skirti laiko vaikų poilsiui. Tačiau visos dienos mokyklos modelio kūrimo grupė buvo kitos nuomonės – pradinių klasių mokiniai negali mokytis po 7 valandas per dieną, jie nori bendrauti, žaisti, sportuoti ir jiems tikrai reikia laiko atgauti jėgoms, pabūti tyloje, atsipalaiduoti. Sukūrus visos dienos mokyklos viziją ir supažindinus mokinių tėvus, buvo priimti susitarimai ne tik dėl dienotvarkės, mokinių užimtumo, bet ir dėl tėvų įsipareigojimų.
Kitas svarbus klausimas – kas už tai mokės, jei mokytojai po pamokų papildomai dirbs nuo 13 iki 17 valandos? Vienintelė reali galimybė – savanoriška neapmokama veikla ir, progimnazijos direktorės Editos Kadūnienės teigimu, pati gražiausia dovana Lietuvai nepriklausomybės atkūrimo 100-čio proga. Savanoriais tapo 32 mokytojai (pradinių klasių, dalykininkai, specialiojo ugdymo) ir 4 administracijos darbuotojai, kurie vieną dieną per savaitę dirba su pradinių klasių mokinių, lankančių visos dienos mokyklą, grupėmis. Pradžioje buvo sudarytos mokinių grupės tik iš 1-2 klasių mokinių, prijungiant jų brolius ir seseris, besimokančius 3-4 klasėse. Kiekvienai mokinių grupei priskirta po 2 mokytojus. Periodiškai vykusiuose visos dienos mokyklos aptarimuose su dirbančiais mokytojais išsiaiškintos sėkmės, kylančios problemos ir tobulinami grupių sudarymo modeliai, neformaliojo ugdymo tvarkaraštis, pasitelkta mokykloje dirbančios savanorės Dovilės pagalba, organizuojant mokinių neformalųjį užimtumą, kad kuo įvairesnes veiklas vaikai galėtų išbandyti ir pasirinkti sau tinkamas. Šiuo metu visos dienos mokyklą lanko 58 mokiniai ir norinčių vis daugėja, jei bus nuspręsta pakviesti visus norinčius 3-4 klasių mokinius, susidarytų dar dvi papildomos grupės po 14 mokinių. Tad paklausa – tikrai didelė.
Ką veikia Utenos Vyturių progimnazijos pradinukai visos dienos mokykloje? Skiria laiko saviraiškai, lanko būrelius, žaidžia judriuosius žaidimus, esant tinkamam orui, eina į lauką, prie Dauniškio ežero, į stadioną. Šilta arbata ir iš namų atsinešti užkandžiai bei poilsiui skirtas laikas – maloni pertraukėlė prieš pamokų ruošą, atliekant įgūdžių formavimui skirtas užduotis. Likusį laiką mokytojai organizuoja ugdomąsias veiklas, moko naujų žaidimų, bendrauja ir skaito pasakas, kartais – leidžia vaikams patiems užsiimti norima veikla: žaisti su draugu, spalvinti, dėlioti dėlionę, statyti pilį... Būdami neformalioje aplinkoje vaikai mokosi bendrauti ir reaguoti į šalia esančių nuotaikas, stebėti kūno kalbą, ugdosi kalba, plečiasi žodynas, mokomasi sklandžiai reikšti savo mintis, formuojasi savitvarkos įgūdžiai, atsakomybės jausmas, savarankiškumas. Svarbu, kad jie nori būti vieni su kitais, laukia visos dienos mokyklos ir joje jaučiasi gerai. Laimingi vaikai – ne tik mokyklos, tėvų, bet visų mūsų siekis.
„Visos dienos mokykla“ – projektas, kuris apima ne tik mokymąsi bei su juo siejamus geresnių mokymosi rezultatų lūkesčius, bet ir paramą šeimai, užtikrinant mokinių saugumą, derinant formalųjį ir neformalųjį, socialinį-emocinį ugdymą, bendruomeniškumo ir tarpusavio santykių kūrimo aspektus. Auganti asmenybė bus tuo brandesnė, kai įgys patirties įvairiose srityse ir įvairiose situacijose, bendraus su skirtingais žmonėmis, išbandys save dar nežinomose veiklose kartu pažindama ir atrasdama pati save. O vis labiau užimtiems ar tėvystės įgūdžių stokojantiems tėvams mokyklos teikiama pagalba turėtų būti gera parama, tik norėtųsi, kad su vaikais dirbantys žmonės būtų įvertinti ne vien geru direktorės žodžiu, nors jis irgi svarbus.

Rasa Drungienė
direktoriaus pavaduotoja ugdymui